Sprogmenų aptikimas archeologinių tyrimų metu

Archeologų darbą Lietuvoje kartais apsunkina ne tik kultūrinio paveldo išsaugojimo iššūkiai, bet ir realus pavojus gyvybei – nuo Antrojo pasaulinio karo likę sprogmenys. Tokių atvejų Lietuvoje pasitaiko visai nemažai, ir ypač gerai tai iliustruoja situacija, kilusi Klaipėdos Atgimimo aikštėje. Archeologinių tyrimų metu aptikti sprogmenys ne tik sustabdė darbus, bet ir sukėlė ekstremaliąją situaciją miesto centre, privertusią įvairias institucijas ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti žmonių saugumą ir projekto tęstinumą.

Sprogmenų grėsmė archeologiniuose tyrimuose

Archeologai Lietuvoje dažnai susiduria su netikėtomis kliūtimis, kurių viena pavojingiausių – nedetonuotų sprogmenų radimas kasinėjimų metu. Ši problema ypač aktuali miestuose, kurie patyrė intensyvius karinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu arba tuose regionuose, kur vyko pokario griovimo darbai. Sprogmenys, išlikę po žeme, ne tik išsaugo savo sprogstamąsias savybes, bet neretai tampa dar pavojingesni dėl korozijos ir aplinkos sąlygų poveikio.
Paradoksalu, tačiau archeologiniai tyrimai, kurių tikslas yra išsaugoti ir atskleisti istorinį paveldą, gali sukelti grėsmę ne tik patiems specialistams, bet ir aplinkiniams gyventojams.  Kiekvienais metais Lietuvoje randami šimtai įvairių tipų sprogmenų, kurie reikalauja specialaus dėmesio ir profesionalaus neutralizavimo. Tokių radinių aptikimas archeologinių tyrimų metu tampa rimtu iššūkiu tiek projekto vykdytojams, tiek atsakingoms institucijoms, tuo tarpu darbų nutraukimas dėl saugumo neretai sukelia reikšmingus finansinius ir laiko nuostolius projektuose.

 

Patirtis Atgimimo aikštėje Klaipėdoje

Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys, atspindintis archeologų susidūrimą su sprogmenų keliama grėsme, – situacija Klaipėdos Atgimimo aikštėje. 2024 metais vykdant aikštės rekonstrukcijos darbus, mūsų archeologai, atlikdami kasinėjimo darbus, aptiko dešimtis Antrojo pasaulinio karo sprogmenų bei trotilo užtaisų, kuriais, kaip paaiškėjo, po karo rusai griovė senųjų klaipėdiečių namų likučius. Situacija tapo itin grėsminga, kai sprogmenys buvo randami sistemingai – tris dienas iš eilės, todėl mūsų archeologų komanda nusprendė stabdyti darbus ir atsisakė tęsti tyrinėjimus, kol teritorija nebus išžvalgyta ir išminuota. Situacija pasidarė per daug pavojinga.

Dėl susiklosčiusios situacijos darbai aikštėje buvo visiškai sustabdyti ir Klaipėdos miesto savivaldybė buvo priversta paskelbti ekstremalią situaciją. Kaip teigė Klaipėdos meras, situacija kėlė rimtą grėsmę ne tik archeologams, bet ir aplinkinių teritorijų gyventojams dėl galimo rastų sprogmenų veiksmingumo spindulio.

Lietuvos kariuomenės išminuotojams atlikus žvalgybą, paaiškėjo, kad aikštėje buvo rasta 20 įvairių karo laikų sprogmenų, įskaitant 7 artilerijos sviedinius, 11 minosvaidžių minų ir 2 nevaldomas raketas. Visi šie sprogmenys buvo išvežti į Kairių poligoną ir sunaikinti. Tačiau žvalgyba neatsakė į esminį klausimą – kiek sprogmenų dar gali būti po aikšte ir ar jų yra po judria Herkaus Manto gatve?

 

Rizikos vertinimas ir jos valdymas

Archeologams dirbant teritorijose, kur galima aptikti nedetonuotų sprogmenų, svarbu tinkamai įvertinti riziką. Sprogmenų pavojingumas priklauso nuo kelių veiksnių: jų tipo, būklės, gilios ir aplinkos sąlygų. Kaip matome iš Klaipėdos atvejo, net ir po 80 metų sprogmenys išlieka aktyvūs ir gali sukelti didžiulę žalą, jei detonuotų.

Rizikos vertinimas turi būti atliekamas dar prieš pradedant archeologinius tyrimus, ypač vietovėse, kurios buvo intensyvių karinių veiksmų zonose. Istorinių šaltinių analizė, archyvinės medžiagos tyrimai gali padėti nustatyti, ar teritorijoje buvo karinių objektų, bombardavimų ar mūšių, po kurių galėjo likti nedetonuotų sprogmenų.

Mes, archeologai, nesame apmokyti, kaip atpažinti galimus sprogmenis ir kokių veiksmų imtis juos aptikus. Tai ypač svarbu suprasti, kadangi archeologinių kasinėjimų metu naudojami įrankiai ir metodai gali netyčia suaktyvinti sprogmenis, jei jie bus netinkamai aptikti ar paliesti. Dėl šios priežasties dar projekto pasiruošimo etape atlikta analizė ir žvalgymai bei bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis padėtų sumažinti riziką, o jai kilus – greitai reaguoti į esamą situciją.

Nepageidaujamos pasekmės projektui

Neabejotinai sprogmenų aptikimas archeologinių tyrimų metu turi rimtų pasekmių visam projektui. Klaipėdos Atgimimo aikštės atvejis aiškiai parodo, kokių problemų gali kilti. Pirmiausia, darbai buvo visiškai sustabdyti, o tai lemia viso projekto vėlavimą ir galimai papildomas išlaidas. Antra, teritorijoje teko skelbti ekstremalią situaciją, kuri sukėlė nepatogumų ir grėsmę aplinkiniams gyventojams – ši vieta tapo viena pavojingiausių vietų Lietuvoje. 

Be to, šiuo konkrečiu atveju sprogmenų aptikimas gali paveikti ir archeologinių tyrimų kokybę, kadangi dirbdami nuolatinės grėsmės akivaizdoje, negalime pilnai susitelkti į savo tiesioginį darbą ir tai gali lemti praleistus svarbius radinius ar detales.

 

Institucinis ir teisinis reguliavimas

Atsakingos institucijos ir jų funkcijos

Lietuvoje sprogmenų neutralizavimo klausimais rūpinasi kelios institucijos, kurių pagrindinės yra Lietuvos kariuomenės išminuotojai ir Policijos Antiteroristinių operacijų rinktinė ARAS. Pagal kompetenciją, savadarbius sprogmenis neutralizuoja ARAS, o karo laikų sprogmenis – Lietuvos kariuomenė. Tačiau problema kyla dėl ribotų šių institucijų resursų ir didelio darbo krūvio visoje Lietuvoje.

Kai teritorijoje aptinkami sprogmenys arba numanoma, kad jų gali būti, ji yra įtraukiama į kariuomenės išminavimo planą. Tačiau dėl didelio tokių objektų kiekio visoje šalyje, išminavimo darbai gali prasidėti tik po metų ar net dvejų. 

Savivaldybės taip pat atlieka svarbų vaidmenį valdant tokias situacijas. Jos gali skelbti ekstremalias situacijas, koordinuoti veiksmus su atsakingomis institucijomis ir informuoti visuomenę. Klaipėdos atveju, savivaldybė buvo priversta skelbti ekstremalią situaciją, kad atkreiptų valdžios dėmesį į problemą ir paspartintų jos sprendimą.

 

Teisiniai reikalavimai ir procedūros

Tiek archeologinių tyrimų metu, tiek ir kitų darbų metu aptikus sprogmenis, būtina laikytis tam tikrų procedūrų. Pirmiausia, darbai turi būti nedelsiant sustabdyti ir, antra, apie radinius pranešta policijai ar Lietuvos kariuomenei. Taip buvo pasielgta ir Klaipėdos atgimimo aikštės projekto metu. Atvykę kariuomenės atstovai išsivežė rastus sprogmenis, ir kiekvieną kartą tai užtruko daugiau nei pusdienį 3 dienas iš eilės. Ši situacija rodo, jog procedūros numato, kaip reaguoti į įvykusį faktą, tačiau nenurodo proaktyvių veiksmų atlikimo, kurie padėtų išvengti situacijos susidarymo ar pasikartojimo.

 

Procedūros aptikus sprogmenis

Aptikus sprogmenis, būtina laikytis tam tikrų saugumo protokolų:

• Nedelsiant nutraukti darbus ir evakuoti darbuotojus iš pavojingos zonos.
• Pranešti policijai apie rastus sprogmenis.
• Užtikrinti, kad niekas nepatektų į pavojingą zoną.
• Bendradarbiauti su atvykusiomis specialiosiomis tarnybomis ir teikti joms visą reikalingą informaciją.
• Neatnaujinti darbų, kol negautas leidimas iš atsakingų institucijų.

Galimi sprendimo būdai

Lietuvos kariuomenės išminuotojai

Lietuvos kariuomenės išminuotojai yra pagrindinė institucija, atsakinga už karo laikų sprogmenų neutralizavimą šalyje. Jie turi specialią įrangą ir pasirengimą tokių užduočių vykdymui. Visgi kariuomenės resursai yra riboti, o objektų, kuriuose reikalingas išminavimas, yra daugybė. Kariuomenės išminuotojų darbą apsunkina tai, kad miesto teritorijose yra daug technogeninių elementų – senų tinklų, kabelių, gelžbetonio konstrukcijų, armatūrų. Visi šie metaliniai elementai trukdo tiksliai identifikuoti sprogmenis naudojant metalo detektorius. Todėl tiksliai nustatyti sprogmenų buvimą ir jų kiekį galima tik atliekant išsamius išminavimo darbus.

Be to, kariuomenės prioritetai išminavimo darbams yra nustatomi atsižvelgiant į daugybę faktorių ir sudaroma išminavimo darbų eilė.

Privačios išminavimo įmonės

Alternatyvus sprendimas – kreiptis į privačias įmones, kurios specializuojasi išminavimo darbuose. Šis sprendimas gali būti greitesnis, tačiau brangesnis. Kaip paminėjo Krašto apsaugos ministras, net pati kariuomenė kartais samdo privačias įmones išminavimo darbams atlikti, nes neturi pakankamai savo resursų.

Tačiau šiuo metu trūksta teisinio reguliavimo ir lankstumo, kada galima kreiptis į privačias įmones valstybės ar savivaldybių rengiamuose projektuose ir pan.

Prevencinės priemonės prieš pradedant archeologinius tyrimus

Norint išvengti situacijų, panašių į įvykusią Klaipėdos Atgimimo aikštėje, svarbu imtis prevencinių priemonių dar projekto planavimo etape į jį įtraukiant ir archeologus. Atlikus išsamią istorinę analizę, įvertinus ar teritorijoje vyko kariniai veiksmai, ar buvo griovimo darbų po karo, ar teritorijoje galėjo būti palaidoti sprogmenys, turėtų būti įtrauktos kitos atsakingos institucijos galimoms rizikoms sumažinti.

Toks darbų eiliškumas iki projekto vykdymo pradžios leidžia identifikuoti galimas rizikas, jas sumažinti arba joms iš anksto pasiruošti – numatyti finansinį bei laiko buferį.

Išmoktos pamokos ir padarytos išvados

Sprogmenų aptikimas archeologinių tyrimų metu nėra naujiena, tačiau tokio kiekio sprogmenų aptikimas buvo netikėtas tiek mums, tiek ir projekto vystytojams. Ši situacija mus išmokė, jog pirmiausia – saugumas. Suprantame, jog ir šių įvykių metu priėmėme teisingą sprendimą sustabdyti darbus. Visgi išmokome pamoką, jog prieš pradėdame archeologinius tyrimus turime atlikti detalią analizę ne tik archeologiniu požiūriu, bet ir apžvelgti karo bei pokario istorinius duomenis.

Antra, padarėme išvadą, jog darbus turime stabdyti po pirmo sprogmens aptikimo ir darbus tęsti tik po pilno teritorijos išžvalgymo bei išminavimo (kai tai reikalinga).

Trečia, dar kartą rekomenduojame ir raginame klientus pasirengti darbams iš anksto ir įtraukti archeologus planavimo etape bei paruošti arcgeologinių tyrimų projektą, kad galėtumėme įvertinti rizikas bei joms tinkamai pasiruošti.