Kodėl archeologiniai tyrimai tokie svarbūs?
Archeologija atlieka itin svarbų vaidmenį atrandant ir išsaugant turtingą Lietuvos kultūros paveldą. Kai statybos ar kiti žemės judinimo darbai susiduria su archeologiniais objektais arba darbai planuojami vykdyti saugomose teritorijose, projekte atsiranda nauji, dažnu atveju nenumatyti iššūkiai, dėl kurių gali stoti darbų vykdymas, ar net pasikeisti projekto vykdymo planas.
Kaskart, kai kliento projekte atsiranda poreikis atlikti archeologinius tyrimus, klientui iškyla begalė klausimų:
« Kodėl mano projektui reikalingi archeologiniai tyrimai?
« Ar tikrai mano projekto teritorijoje privalomi archeologiniai tyrimai?
« Kodėl negaliu tęsti statybų ar žemės kasinėjimo darbų?
« Kaip gauti leidimą tyrimams?
« Kas gali atlikti archeologinius tyrinėjimus?
« Kaip archeologiniai radiniai paveiks mano projektą?
Šiame straipsnyje supažindinsime su archeologijos mokslu, archeologinių tyrimų svarba bei išnagrinėsime gana sudėtingą archeologinių tyrimų procesą.
Archeologija ir jos svarba kultūros paveldui
Kas yra archeologija?
Archeologija – tai mokslinis žmonijos istorijos ir priešistorės tyrimas, kasinėjant ir analizuojant artefaktus, pastatus ir kitas fizines liekanas. Tyrinėdami šias liekanas, archeologai atskleidžia istorijas, kurios jau seniai buvo palaidotos, ir suteikia neįkainojamų įžvalgų apie žmogaus gyvenimą ir kultūrą praėjusiuose amžiuose.
Archeologinių tyrimų reikšmė
Archeologiniai tyrimai reikalingi naujų kultūros paveldo objektų suradimui, esamų ir saugomų objektų vertybių nustatymui ir tikslinimui bei aptiktų archeologinių vertybių pilnam ištyrimui. Archeologinių radinių surinkimas iš kultūrinio sluoksnio, archeologinių struktūrų, tokių kaip pastatų liekanų ar kapų ypač svarbus tam, kad vykdant statybų ar žemės kasimo darbus nebūtų pažeistos ar net prarastos šios archeologinės vertybės.
Lietuvos kultūros paveldo apsauga
Nacionaliniai įstatymai ir tarptautinės konvencijos padeda išsaugoti kultūros paveldą ir užtikrina, kad atrastos archeologinės vertybės būtų tinkamai išsaugomos ir tvarkomos. Lietuvoje kultūros paveldo apsaugą ir apskaitą vykdo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, o tyrimus atlieka tik Kultūros ministerijos atestuoti Kultūros paveldo specialistai, išmanantys paveldo apsaugos teisinį reglamentavimą. Kultūros paveldo objektai yra įvairaus pobūdžio, o archeologinis paveldas – tai tik viena iš materialaus kultūros paveldo rūšių. Taip ir archeologiniai tyrimai yra tik viena iš tyrimų grupių.
Archeologinio paveldo apsauga, tyrimų organizavimo, atlikimo ir finansavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Paveldo tvarkybos reglamentu “Archeologinio paveldo tvarkyba” bei dar keletu teisės aktų. O archeologinių tyrimų projektus, pažymas ir ataskaitas svarsto ir aprobuoja Mokslinė archeologijos komisija, kuri atskaitinga Kultūros paveldo departamentui.
Archeologinių tyrimų procesas
Kultūros paveldo apsaugos mechanizmo schema gana sudėtinga ir archeologo saviraiškai vietos tikrai nėra palikta daug. Todėl ir visas archeologinių tyrimų procesas yra sudėtingas, apimantis tyrinėjimus, kasinėjimus, archeologinių struktūrų datavimą bei artefaktų analizę, siekiant atkurti istorinį kontekstą. Visą archeologinių tyrimų procesą galima suskirstyti į tris gana didelius etapus:
✓ Pasiruošimas archeologiniams tyrimams;
✓ Archeologiniai tyrinėjimai;
✓ Atsiskaitymas užsakovui ir Kultūros paveldo departamentui.
Pasiruošimas archeologiniams tyrimams
Pirmiausia, prieš pradedant tyrimus teritorijoje, kurioje planuojami darbai, įvertinama archeologinių radinių tikimybė, išsiaiškinama ar ši teritorija nepatenka į saugomų objektų aplinką, ar nėra duomenų apie anksčiau atliktus tyrimus. Archeologas pagal techninę dokumentaciją parengia archeologinių tyrimų projektą. Vėliau sudarytas projektas pateikiamas Mokslinei archeologijos komisijai aprobavimui. Svarstymo metu, Mokslinė komisija aprobuoja arba pateikia pastabas, pagal kurias tyrimų projektas turi būti pataisytas ir vėl pateiktas aprobavimui. Tik po projekto patvirtinimo, artimiausio Kultūros paveldo departamento teritorinio skyriaus specialistai gali išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus.
Lauko tyrimai
Kitas tyrimų etapas po archeologinio projekto patvirtinimo – lauko archeologiniai tyrimai , kurių metu vykdomas kasinėjimas šurfais arba perkasomis, nukasamas nevertingas sluoksnis ir atidengiamas archeologinis sluoksnis arba struktūros, tam, kad būtų galima tai užfiksuoti, t.y. parengti brėžinius ir atlikti fotofiksaciją. Vėliau archeologinis sluoksnis, kapai yra preparuojami – skutami mentelėmis ir iš kiekvieno sluoksnio surenkami archeologiniai radiniai. Būtent pagal šiuos archeologinius radinius datuojami kultūriniai sluoksniai, atskiriama kurie yra archeologiškai vertingi, o kurie nėra vertingi. Po tyrimų šurfai ir perkasos užkasami arba ištirti plotai perduodami užsakovui.
Atsiskaitymo etapas
Po archeologinių kasinėjimų ir archeologinių radinių fiksavimo, jei tokių buvo, vykdomas paskutinis archeologinių tyrimų etapas – atsiskaitymas. Atsiskaitymo etapas yra pats ilgiausias ir dažniausiai užsakovui nematomas procesas. Pagal surinktus duomenis archeologai turi parengti du dokumentus: pažymą užsakovui apie atliktus archeologinius tyrimus ir archeologinių tyrimų ataskaitą Kultūros paveldo departamentui.
Ataskaita
Ataskaita Kultūros paveldo departamentui apie atliktus tyrimus rengiama itin kruopščiai ir išsamiai. Šioje ataskaitos aprašomi visi ištirti plotai, jų sienelių pjūviai, gruntas, aptiktos struktūros. Ataskaitai parengti, dažnai reikalingi ir kiti papildomi tyrimai kaip:
« Zooarcheologinė analizė aptiktiems gyvūnų kaulams;
« Antropologinė analizė aptiktiems žmonių kaulams.
Tokius tyrimus gali atlikti tik šių sričių specialistai.
Archeologiniai sluoksniai datuojami radiokarbono metodu, mediena – dendrochronologiniu datavimu, ir tam pasitelkiamos įvairios laboratorijos. O štai visi aptikti radiniai plaunami, atliekama atranka, aprašomi pagal esamus standartus, fotografuojami ir perduodami muziejams. Didesnių objektų ataskaitos dažniausiai rengiamos žiemą, kai archeologiniai tyrimai vykdomi nepalyginamai rečiau.
Pažyma
Archeologinių tyrimų užsakovui pažymoje pateikiama santrauka apie tai, kada ir kokie archeologiniai tyrinėjimai buvo atlikti, pateikiamas ištirtų plotų planas su tiksliomis koordinatėmis, apibendrinama informacija apie aptiktus sluoksnius bei archeologinius radinius. Taip pat klientui pateikiamos labai svarbios tolimesnės paveldosauginės rekomendacijos kaip toliau elgtis savo projekto teritorijoje, pavyzdžiui, ar nereikia keisti statybų ir kitų darbų plano, jei projekto teritorijoje rastos archeologinės vertybės.
Archeologiniai tyrimai – daugiau nei radinių paieška
Archeologija – tai daugiau nei žemės kasinėjimas ir vertingų radinių paieška, tai žvilgsnis į praeitį, atskleidžiantis žmonijos istoriją. Archeologijos pagrindinis tikslas interpretuoti ir dokumentuoti žmogaus praeities veiklą bei išsaugoti archeologinius objektus. Todėl dažnai tiek didelės statybų įmonės, tiek fiziniai sklypų ar pastatų savininkai, planuodami naujas statybas, rekonstrukcijas ar kitus žemės kasinėjimo darbus, susiduria su Kultūros paveldo departamento reikalavimais ir Lietuvos Respublikos įstatymais, saugančiais kultūros paveldą.
Taigi, tam, kad kultūrinis paveldas pagal visus įstatymus ir reikalavimus būtų išsaugotas, o užsakovo projektas būtų vykdomas sklandžiai ir sėkmingai, užsakovai turi bendradarbiauti su archeologais. Tuo tarpu profesionalūs archeologijos specialistai turi suvaldyti sudėtingą archeologinių tyrimų procesą ir efektyviai įgyvendinti visus žingsnius nuo archeologinių tyrimų projekto planavimo, techninių archeologinių kasinėjimų iki archeologinių radinių analizės ir ataskaitų paruošimo.