Archeologijos sąvokos

Archeologiniuose tyrimuose bei ataskaitų rengime naudojamos šios sąvokos, kurios pateiktos Paminklų Tvarkybos Reglamento projekte.

archeologinis objektas- praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamoji, laidojimo ar kulto vieta, kurios vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai;

archeologinio paveldo vertybė – archeologinis objektas, archeologinio pobūdžio vertingoji savybė;

archeologinio pobūdžio vertingoji savybė– nekilnojamosios kultūros vertybės, kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas archeologiniu požiūriu;

archeologiniai tyrimai – archeologiniai kasinėjimai ir žvalgymai (ardomieji tyrimai), kuriais siekiama moksliškai ištirti žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius archeologinius objektus ir surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti nekilnojamosios kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti. Archeologiniai tyrimai pagal pobūdį skirstomi į šias rūšis: archeologinius žvalgymus, archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus ir archeologinius tyrinėjimus;

archeologiniai tyrinėjimai – platūs archeologiniai tyrimai, kurių metu kasinėjant perkasomis siekiama surinkti išsamius duomenis apie archeologinius objektus;

archeologinių tyrimų ataskaita – mokslo kūrinys, kuriame pagal šio Reglamento nustatytus reikalavimus pateikiamas archeologinių tyrimų duomenų rinkinys, rezultatai ir mokslinės išvados;

archeologinių tyrimų pažyma – archeologinių tyrimų vadovo parengtas dokumentas, kuriame glaustai pateikiami atliktų archeologinių tyrimų rezultatai, išvados ir pasiūlymai dėl tirtam objektui taikytinų paveldosaugos reikalavimų;

archeologiniai žvalgymai – ribotos apimties archeologiniai tyrimai, atliekami judintame grunte ar ribotame gylyje ir plote žemės paviršiuje, stebint archeologui, siekiant surinkti duomenis apie archeologinius objektus, jų plačiau nekasinėjant;

archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai – ribotos apimties archeologiniai tyrimai, kurių metu kasinėjant riboto dydžio perkasomis, šurfais arba gręžiant gręžinius siekiama aptikti naujus archeologinius objektus, juos lokalizuoti, nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinių objektų būklę (išlikimo laipsnį), archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, chronologiją, kultūrinio sluoksnio storį, jo paplitimo bei archeologinių objektų teritorijų ar apsaugos zonų ribas;

archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis – praeityje susiformavęs kultūrinis sluoksnis, kurio archeologiniai tyrimai arba jame esantys archeologiniai radiniai yra vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių;

grafinė medžiaga – brėžiniai (planai, pjūviai, schemos) ir piešiniai;

individualus archeologinis radinys – vienetinės gamybos žmogaus sukurtas senovinis dirbinys;

individualaus archeologinio radinio instrumentinis fiksavimas – radinio vietos pažymėjimas plane naudojant matavimo priemones;

inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai;

įžemis – po perkasto, kasinėto, supiltinio ar kitokio technogeninio grunto sluoksniu natūraliai slūgsantis nesuardytos gamtinės sandaros gruntas, nejudinta žemė, kurioje nėra jokių archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių (archeologinių radinių ir pan.);

judintas gruntas – perkastas, kasinėtas, supiltinis ar kitokio technogeninio grunto sluoksnis, kuriame gali būti išlikę archeologinių radinių ar kitų archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių;

kompleksinis archeologinis objektas – pavienių archeologinių objektų grupė, reikšminga savo visuma;

kultūrinis sluoksnis – tai žemėje (nuo įžemio iki jos paviršiaus) išlikę žmogaus ankstesnės veiklos pėdsakai;

kultūrinio sluoksnio horizontas – esanti tam tikrame gylyje ar susiformavusi tam tikru laiku kultūrinio sluoksnio dalis;

leidimas atlikti archeologinius tyrimus – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad tyrėjas turi teisę atlikti archeologinius tyrimus leidime nurodytame objekte;

perkasa – už šurfą didesnis archeologinių tyrimų plotas;

struktūros – archeologinių tyrimų metu aptinkami uždari archeologiniai kompleksai arba neišimami objektai;

šurfas – iki 4 m2 dydžio stačiakampis žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų plotas;

šurfavimas– archeologinių tyrimų objekto kasinėjimas šurfais;

uždaras archeologinis kompleksas – vienu arba panašiu laiku susiformavusių archeologinių radinių sankaupa;

uždarų kompleksų inventorius – uždaro komplekso individualūs archeologiniai radiniai.